- švamalis
- ךvãmalis sm. (1) End, Žd, Eig, švàmalis (1) DūnŽ, NmŽ; Tlž nenaudėlis, bjaurybė (nesmarkiai keikiant): Jug tu švãmalis esi, ka teip padirbai, i gan KlvrŽ. Eik šalin, švãmali, gausi į murzą! Ms. ^ Loja ir loja kaip švamalis, a liežuvio nesuvaldo! Vvr. Ans žinojo, ka teip bus, bet nepasakė kaip švãmalis Žlb.
Dictionary of the Lithuanian Language.